Tekstai
Vaistai šalina ligos priežastis, chirurgai sutvarko traumas, bet organizmas visada sveiksta ir pasveiksta pats. Pagrindinė mūsų problema užrašyta prieš 100 metų, Vasiukų šachmatų mėgėjų klube - "SKĘSTANČIŲJŲ GELBĖJIMAS - PAČIŲ SKĘSTANČIŲJŲ REIKALAS!" Jokie gelbėtojai, kurie viską padarys, pasaulyje neegzistuoja, visi, kas buvo ir dar gali būti - tik apgaulė, nors kartais ir geranoriška. Net Jis... Skaityti toliau →
Amžiną atilsį Filomena Taunytė yra pasakiusi apie amžiną atilsį Algirdą Mykolą Brazauską: “Kas gali būti šlykščiau už ištvirkusį senį“. Tačiau AMB nebuvo tikrai ištvirkęs senis, o tik vyras, pakeitęs moterį, pusę gyvenimo bijojęs ir tik senatvėj išdrįsęs tą prisipažinti. Tikrai ištvirkęs senis yra negailestingas teisėjas ir smarkiai smerkia tas kitų nuodėmes, kurių pats nebegali ar... Skaityti toliau →
Ar kas nors iš tą naktį stovėjusių ir žuvusių prie Bokšto būtų patikėjęs, kad prabėgs metai ir lietuvių valstybės televizija taps Lietuvos išvalstybinimo, ištautinimo, globalizmo ir ištirpimo kitoje „federacijoje“ propagandos įrankiu? Kad vėl nebebus laisvos politinių pažiūrų ir nuomonių sklaidos, bus šaipomasi iš valdžiai neįtikėlių, o diskusijos valstybės ateities klausimais virs varžybų, kur aikštelėje švilpia... Skaityti toliau →
Vasara. Paukščiai parskrido, deputatai išskris į šiltus kraštus, mokesčių inspektoriai – į Palangą, nieko neturintys pasiturintys gers soduose. Net Premjeras atostogaus, tik Prezidentė neatostogaus, nes neturi tokiems niekams laiko. Žodžiu, viskas pajudės kaip pridera – pinigų kryptimi. Nes svarbiausias revoliucijos klausimas – valdžios klausimas, o svarbiausias valdžios klausimas – pinigų klausimas. Sužinok kelius, kuriais vaikščioja... Skaityti toliau →
Šitiek dirbta, svajota, nemiegota ir štai – įvyko! Sąrašėliai reitinguoti, popieriukai suskaičiuoti, užtemsta porinkiminiai paryčiai su šampano jūrom ir naujais moterų žvilgsniais. Amžinasis Zenonas skelbia nugalėtojus ir teikia pažymėjimus, visą gyvenimą praustuve matyta ranka jau ant Biblijos – tepadeda man Dievas! Ir išaušta pirmadienis, kai reikia daryti ką nors ir duoti, ką žadėjai, nors žinai,... Skaityti toliau →
Labiausiai patinka jų noras viską pakeisti nieko nekeičiant. Prezidentė kovoja su skurdu tris kartus per metus. Kartą nuperka ubagui pakelį makaronų, antrą kartą – įpila prieš kameras kelis bliūdelius ne savo virtos maltiečių sriubos, ir trečią kartą – perskaito porą sakinių apie atskirtį ne savo rašytame metiniame pranešime. Kitąmet – skaitykit iš pradžios. O Seimas... Skaityti toliau →
Šitiek dirbta, svajota, nemiegota ir štai - įvyko! Sąrašėliai reitinguoti, popieriukai suskaičiuoti, užtemsta porinkiminiai paryčiai su šampano jūrom ir naujais moterų žvilgsniais. Amžinasis Zenonas skelbia nugalėtojus ir teikia pažymėjimus, visą gyvenimą praustuve matyta ranka jau ant Biblijos - tepadeda man Dievas! Ir išaušta pirmadienis, kai reikia daryti ką nors ir duoti, ką žadėjai, nors... Skaityti toliau →
Dalyvaujant pirmiesiems valstybės asmenims ir visai aukščiausiajai valdžiai, diplomatiniam korpusui, Bažnyčios hierarchams, kviestiniams svečiams, iškilmingoje aplinkoje televizijos transliacijos metu garbingiausios valstybinės premijos laureatė pasako tai, kaip galvoti ir viešai kalbėti valstybėje penkeris metus uždrausta. Valstybės galva pribėgusi į ausytę, kaip didžiulę paslaptį laureatei pašnibžda, kad apie tai, kas dedasi valstybėje nieko niekada nežinojo, nežino... Skaityti toliau →
Nai nai, kaip oriai jie sėdi ir kokie gražūs, glotniai nusiskutę, su šlypsais ir iš pažastų nesmirda! Nai nai, koks tekstas, kokie žodžiai! Ir viskas teisinga, ir kaip reikia, ir principingi iki kaklo. Studijos akinamai apšviestos, veidai papudruoti, akutės gudriai tik blizga. Kalba aršiai apie tai kas nesvarbu, ką padarė tobulai, kokie geri ir kokie... Skaityti toliau →
Atsibudę tiesiat ranką, o šalia tik šalta, sujaukta patalynė. O kaip gražiai kalbėjo, žadėjo ir glaustėsi. Baigė greit kaip visada. Išėjo ir nebegrįš. Visi jie tokie, daugiau niekada nepatikėsim. Pareis po ketverių metų, kai vėl pasiilgsit, kad viskas būtų ne taip. Ir sakys, kad jie dabar kiti. Atšlysit nuo jų šlapių bučinių, bet vis tiek... Skaityti toliau →
Tuoj demokratijos fiesta. Išsirinksim geriausius iš geriausių ir pratęsim visuomenės sutartį. Per savo atstovus laisvai susitarsim kaip gyventi. Argi būna paprasčiau ir teisingiau? Tai kodėl tiek nusivylimo, apatijos ir pykčio? Gal geriau tegu kiti už mus sprendžia ir valdo? Autokratija greita, nes ten niekas nesitaria. Ištiks bėda – sprendimas pirmadienį devintą ryto. Autokratas numato... Skaityti toliau →
Juk pasakyta - visi gyvuliai lygūs, bet yra lygesnių. Šventosios karvės, kurių baidosi politikai, žurnalistai, filosofai bei kiti geros valios žmonės. Žodį prieš – ir užkapos pažangieji kormoranai, kurie užpakaliais junta iš kur vėjas pučia. Šventosios karvės pavieniui nevaikšto. Ganosi kaimenėmis, nes taip saugiau, pigiau, o ir ganytojams patogu. Veisiasi net po europinėmis iškabomis,... Skaityti toliau →
Po darbo dar įsipilu alaus, bet dėl visko užtraukiu užuolaidas. Įsijungiu ekraną ir žiūrim vienas į kitą. Laukiu nesulaukiu - kas vėl bus nebegalima? Kasdien esami ar, neduokdie, būsimi deputatai bei šiaip išprotėję rašeivos, naujieji komjaunuoliai ar belytės senės siūlo dar ką nors uždrausti. Vien vakar pažiūrėjęs pora laidų išgirdau gal penkis pasiūlymus. Jei... Skaityti toliau →
Su kiekvienais rinkimais vis nauji gelbėtojai. Nesistemininkai, kurie rėkauja prieš sistemą, bet nenori sistemos sugriauti. Nes nežino, kaip tą padaryti ir kaip turi būti. Tik žino, kaip neturi. Ir siūlo įvairius sveikuoliškus lūkesčius ar keršto skanėstus. Labai blogus pakeisti labai gerais. Geriausiu atveju nedidelius pertvarkymėlius sistemos ribose. Sisteminiai iš savo aukštybių pasigardžiuodami iš jų... Skaityti toliau →
Rašyk protingiems - kvailiai nesupras, o protingi įsižeidę užpuls būriais. O jei durniams, tai protingi neskaitys, o idiotų prigarmės begalė. Nepatiks - nesipiktinkit, nes gal ne jums skirta. O jei taip atrodo - laikas susirūpinti. Aš apie tai, kad istorija mėgsta būtąjį dažninį. Kas buvo tragedija, pasikartoja kaip komedija. Aname griūvančiam pasaulyje jie mus... Skaityti toliau →
Nevilniaus Lietuvoj irgi būna šventės, nors vėliavų ir nereikia kelti. Nevalstybinės, nors iš valstybės. Jų laukiama, skaičiuojamos likę dienos kaip iki atostogų. Kas mėnesį prasideda dešimtą. Prie pašto skyrių nutįsta eilutės. Pašalpų Diena Kaimo krautuvėlės seniai pasiruošę. Kiaurą savaitę bambalius ir stiprų vaisinį vežėsi paletėmis, naktimis. Lentynose tik pavyzdžiai, savininkų daržinėlėse sukrautos sprogmenų atsargos.... Skaityti toliau →
Na ką, visi kaip ir apdergti. Žiūrim ką turim. Ką čia dar reikėtų apdergti? Juk laimi ne rinkimų programos, kurių niekas, net autoriai, neskaito. Ir ne visokios ekranų gėrybės ir nuostabybės. O tie, kur mažiau smirda. Jokie apskriti stalai ir didelės specialistų galvos programų, kaip gyvensim, nesvarsto. Nes reikia kaip ponioms viską ėdant suliesėti,... Skaityti toliau →
Šmėkla klaidžioja po Europą - permainų šmėkla. Visi žino, kaip neturi būti. Ir kiekvienas pasakys, kaip turi. Tik nei vienas nepaaiškina, kaip iš to kaip neturi būti padaryti taip kaip turi. Tie, kurie sako, kad žino - meluoja arba yra idiotai. Jei spręstų visi - nieko nebus. Nes čia genijus lygus kvailiui, o... Skaityti toliau →
R.T. Erdoganas daro valymus, vaje, koks negeras. Na tiesiog Stalinas ir baigta. Vieni taip sako iš įprastinės neapykantos bet kokiai valdžiai, nes gaila, kad dar viena revoliucija neįvyko. Kiti - iš prisiskaityto ir pikto demokratizmo, nesusiliečiančio su realiu pasauliu, pozicijų. Vaikeliai mieli, linksminkimos ir džiaukimos, kad Turkijoje neatsitiko, nors pavykti ir negalėjo. Pilietinis... Skaityti toliau →
Mūsų sienose yra langai, už langų - gyvenimai, gyvenimuose - televizoriai, prie televizorių - laukiantieji Godo, kuris neateis. Tyla, pilna didėjančio absurdo nuojautos. Dienos slenka pro šalį ir vėliavos dar mūsų rankose. Kasdiena prasideda nuo kavos ir nesąmonės. Kiekviena. Pradžioj riedėjom lėtai nuo kalniuko, dabar vis greityn. Valstybės sugriūva ir palieka tik mįslės kontūriniuose... Skaityti toliau →
Šventės nebūna be šventumo. Tai jausmas, su kuriuo žmogus eina į šventę ir kurio seniai nebėra. Nei pagonybėje, kuri tėra ilgesys tam, kas numirė, nei krikščionybėje, kuri apsimeta gyva, nors seniai tikro tikėjimo nebeturi ir masiniu atveju tėra rutininis įpratimas - kaip rytais pasisveikinti. Joninės arba Rasos, jei taip kam labiau patinka, nėra... Skaityti toliau →
Palaiminti etatiniai linksmuoliai ir optimistai didmenininkai - jie vargo neregės. Talentingai vaidina, kad sisteminio blogio pas mus nėra. Tiksliau yra, bet tik tas, kurį leista pastebėti. O šiaip tai valstybėje rojus, tauta beprotiškai laiminga, o visi kritikai - tinginiai ir kitokie komunistai. Ir einam dar po bokalą saviapgaulės. Baisiausia, kad niekas nieko nedraudžia.... Skaityti toliau →
Įdėk į feisbuką savo vestuvių ar studijų laikų nuotrauką, kur esi laimingas su draugais. Po pusės minutės atbildės pulkai idiotų ir ims rėkti, kad ilgiesi ruso. Įrodinėti, kokie tada visi buvo nelaimingi ir parduotuvėje nebuvo mėsos. Jei sužinotum jų biografijas, tai 99 proc. atvejų paaiškėtų, kad šitie tauriai pasipiktinę piliečiai buvo labai lojalūs sovietams... Skaityti toliau →
Senais senais, labai blogais ir linksmais laikais, dar iki tautos išėjimo iš faraonų šalies, vogdavo ne taip. Net namų valdybos viršininkas, imdamas 10 rublių ir butelį degtinės už klozeto pakeitimą be eilės, pats asmeniškai to nedarydavo. Paimdavo koks meistras ar santechnikas ir nunešdavo, kam reikia. Ką bekalbėti apie partinius veikėjus. Ten kyšius imdavo visiškai... Skaityti toliau →
Nusiraminkit, niekas čia jūsų nemyli. Tik tie, pas kuriuos vakare grįžtat, jei turit pas ką grįžti. Bet vaikai juk išeina, tėvai - taip pat. Lieka Dievas toli, Seimas su Prezidentūra - dar toliau. Ir tenka miegoti su televizorium. Pažiūri vakare nuomonių naujienas ir sužinai tą, ką jie nori, kad mes pagalvotumėme. Taip negalvokit -... Skaityti toliau →
Viskas yra nuostabu. Juk baigėsi šimtmečiai, kur žmonės kariavo ir žudė vienas kitą dėl ko didesnio už save. Dėl tikėjimo, už Dievą ar Tėvynę. Nurimo kovos dėl žmonijos ateities ir anūkų laimės. Nutilo patrankos ir ginčai dėl nemirtingos sielos, visuotinybės ir gėrio visiems dabar ar kada nors. Dabar amžius, kai pasaulio vyriausybės kaunasi dėl... Skaityti toliau →
Laisvė dauginasi ore ir užkrečiama lašeliniu būdu. Niekada nemiršta, gyvena toliau, tačiau šioje stiklo pusėje. Už lango ji lūpose, bet ne akyse. Ant visų sienų, tik negyva. Ja galima pagydyti ir nusinuodyti. Apgavikų numylėta, teisuolių dulkinama, nusikaltėliams išsvajota, visiems nepatogi. Ant visų etikečių rasi juodai baltą kodą. Priklausomybė nuo pirmos dozės. Laisve nukrautos lentynos... Skaityti toliau →
Kažkaip negirdėjau, kad stipriausios pasaulio saugumo tarnybos FTB, KGB ar dar kuri verkšlentų, kad koks nors Smitas ar Ivanovas kelia grėsmę jų valstybėms. Jei tikrai kelia - supakuoja ir tiek žinių. Galvojau, kad slaptosios tarnybos slaptai kovoja su grėsmėmis valstybei. Pasirodo - klydau. Dabar madinga viešai ir iškilmingai skelbti rašinėlius visuomenei ir tas grėsmes "įvardinti".... Skaityti toliau →
Su šventom Velykom iš ano pasaulio! Europai per šventes vis paskambina varpai, tik švarkuoti ponai negirdi. Sotaus pragyvenimo fonas - judantys paveikslėliai per CNN namų šeimininkėms. Kaip mūsų sostinėse paklaikusios iš siaubo minios bėga nuo priešo. Kaip dvokiantys myžalais ir prakaitu barzdylos su kalašnikovais smėlynuose triumfuoja. Stambus planas - neplauti dantys, šypsenos, murzini... Skaityti toliau →
Atrieda atidunda. Dar neišvažiavę minios tų, kurių taip bijom, vėl atslinks prie urnų. Viešpatie, kaip nekalbėt apie tai, kas tikrai svarbu? Ką daryt, kad nereikėtų nieko daryt? Kad nematytų to, kas paslėpta ir nereikėtų apie priežastis? Kaip užgesinti norus pakeisti gyvenimą, kad užrakintos durys niekada neatsidarytų? Laukuose pristatykim baidyklių. Žmonės ir jų nuodėmės... Skaityti toliau →
Algimantas Rusteika 