Kada ateina tikrumas

Tikriausi būna nepasakyti, kurių ir sau nekalbi - patys gyvena, rašosi ir išsitaria kai pradedi, kaip reikia tik nebijot to prasidėjimo, kaip vienišo senolio maldos ar dainavimo sau, kur pripratau nekalbėt ir gyvenu su tais, kurių nematau, jūsų irgi nematau, kada prabyla ir tyli šis praėjęs pasaulis, kuris yra tu, ir šlapi paukščiai, pakilę nuo...

Tiesos akimirkos

Kiekvienas turim savo tiesos akimirkas. Seniai seniai, kai medžiai buvo dideli, senelis Landsbergis jaunas ir Algirdas Antrasis dar rėžė sparną Draugystės bufete, aš irgi buvau vis nelaimingai įsimylintis studentas. Ir buvo kažkaip užėję sėdėti per vasaros kaitrą vėsioje skaitykloje, kartais net retų ir specialių leidinių skyriuje, kuriuos išduodavo pasirašytinai, kad nedarysi kopijų, išrašų ir galėjai...

Mūsų ir jūsų istorija

  Abi piktos, negailestingos, pavydžios, kerštingos ir myli tik save.Tiesa steriliai švari, nepriekaištingai dora, gražiai sušukuota, iškvėpintais apatiniais, gyvena rūmuose ir muziejuose. Teisybės namai trenkia prakaitu, krauju, meilės ir neapykantos skysčiais, ir nevilties taurė ant stalo.Tiesa - nugalėtojų išmislas. Teisybė - pralaimėjusiųjų paguoda. Ķada gyvenot savo prerijose ir tankmėse, sėdėdavot vakarais prie savo laužų -...

pagalbos linija

Naktį pasaulis kitas. Ir tu pats kitas, net nežinai, kuris tikras, o kuris tik įsivaizdavimas. Užsimerki ir viską matai, atsimerki – nieko. Negalvoji ir supranti, imi galvoti – nebesupranti nieko. Tu dabar mergina prie telefono. Kai tylu, galima paskaityt ar pasimokyt kai prireikia. Nakties užtemdytas kambarėlis, švyti kompo ekranas. Skambina visokie, yra ir nuolatinių, kuriuos...

Už trumpo pavadėlio

  Na štai, juos ir pamatėm! Rašytojai, patapę prašytojais, atėjo pas Vyriausybę sniego pastumdyti. Irgi mat, kultūrinė spauda. Negali padirbėti be algų pusmetį! O tai dausose niekas ir neįtarė, kad jie aplamai yra. Argi ponai girdi, kas ten Nepriklausomybės Titaniko trečiosios klasės deniuose krebžda. Rezonansas didžiulis. Parodė net devyniolikos sekundžių siužetą vakare. Portalų lyderis tėkštelėjo...

Permainų ženklas

Pats būk tas pokytis, kurį nori matyti pasaulyje. Mohandas Karamčandas Gandis Pamenu šaltą berods 1986 ar 1987 žiemą. Apledėjusias Vilniaus senamiesčio gatves. Kaip ėjom iš „Literatūros ir meno“ redakcijos. Buvo tokia tada beveik pusmetį trukusi diskusija apie poeziją. Baigiamajame “apskritame stale” dalyvavo visi literatūros kritikos grandai. Atėjo ir profesorė V.Zaborskaitė. Ir aš, niekam nežinomas “inžinierius”....

Kad pasaulis gyventų tave

Tu matei juos. Jų akys tuščios. Jie kiekvieną minutę galvoja, kaip nenusipiginti. Kaip save kuo brangiau parduoti. Kad jiems viską apmokėtų. Už kiekvieną dvasinį judesį. Jie žino, kad ne veltui gimė. Kad jie pašauktieji. Bet juk gyvena tik kartą. Argi tokie gali kuo nors tikėti? Stalkeris *** Kaip gera numirti. Nieko nebereikia. Niekas nesvarbu. Neįdomu....

Kas baigiasi, tas neprasideda

Apie tai slapta buvo svajojama šimtmečiais. Kūrinys, pasiekiamas skaitytojams visame pasaulyje per minutę po to, kai bus parašytas. Nuolat kintantis ir papildomas kontekstas. Gyva tikrovės apsuptis. Publikuot ir skaityt čia ir dabar. Visada ir visur. Spaustuve padvelkiančio balto lapo magija. Stalinės lempos paryčiais švietimas. Netikėtai prisikeliantys vaizdai. Laiko pajauta ir garsai. Popieriaus šiugždesys pirštuose. Visa...