O AR MES PATYS NORIM REFORMŲ?

Čia visi apie tai, kas ne taip, svaigstam apie permainas, trokštam pokyčių ir iki snukiadaužių vis kaip viską keisti ir pakeisti, kad tik šiam miestui ir pasauliui būtų geriau. Bet jei ateitų kas ir imtų daryti tikras reformas, jo imtume neapkęsti nuo pirmos minutės. Žmonės mėgsta pastovumą ir nuspėjamumą, koks netobulas jis bebūtų. Jie suaugę... Skaityti toliau →

MELO ONTOLOGIJA

Kai buvom okupuoti – į pensiją išeidavom, o dabar mus išneš. Tik niekas nepaklausia, kas darbe mus laikys ar praradusiam bent kokį kitą duos, kai būsim pamatę beveik 70 pavasarių? Juk net kelių policininkai neklausia, ar tu pavalgęs, ar laimingas, ar už Lietuvą – jie tik mandagiai teiraujasi, ar išgėręs. Meilės, sąžinės ir sveikatos nenusipirksi,... Skaityti toliau →

POLITINĖS KLASĖS YPATUMAI

Žemutiniame arde dominuoja du giminingi porūšiai – vatnicum vulgaris ir konservatnicum primityvo. Pasižymi paprastumu ir atsparumu gyvenimo pokyčiams, nereiklūs klimatui, minta savo išskyromis. Pražysta valstybės švenčių dienomis, apsidulkina patys, derlius gausus, bet vaisiai kartoki ir smirda, todėl patartina daug kartų nuvirti. Vatnikui viskas, kas buvo yra šventa, o viskas kas yra – blogai, nors to,... Skaityti toliau →

Buivolai

Kodėl suaugęs buivolas, užpultas liūtų, ginasi ir neretai apsigina, o šimto buivolų, kurių kiekvienas sveria kaip BMW, banda ramiai stebi arba pabėga, kai užpuola jauniklį ar silpnesnįjį, nors keliasdešimt galingų bandos patinų galėtų į miltus sumalti ir į blynus sutrypti tuos kelis plėšrūnus? Arba lygiai taip tūkstantinė stiprių elnių banda prieš keletą vilkų? Kodėl numirėlių... Skaityti toliau →

Apie kiaušinius ir televizorius

E.Jakilaitis apie G.Landsbergį: "negaliu nepacituoti Haroldo Mackevičiaus – paveldint pavardę nebūtinai paveldi kiaušinius. Jie arba yra, arba ne." Nors kiškelio drąsos čia nedaug, nes H.Mackevičius nedelsiant savo autorystę paneigė, bet tai juk įprastas reikalas, pateikti faktus taip, kaip reikia LRT didmeistriui - kaip du pirštus. Edmundo įniršį nesunku suprasti - šitiek metų vaikštai generaliniu televizoriaus... Skaityti toliau →

Jei neišgelbės – išliksim

Turi rimtų problemų - numesk nerimtą, bet kiekvienam aktualią. Prie kaulo tuoj sulėks, kailio skutai, kraujas ir snargliai trykš į visas puses. Ir nebegalvos ko nereikia. Juk pasaulis - primityvų vandenynas. Proto balso niekas negirdi ir laivas plaukia. Valdžiai tinka susipriešinusi dėl niekų, fragmentuota visuomenė. Priversti žmones per naktis nemiegoti ir pliektis dėl šnapso ir... Skaityti toliau →

Grynaveisliai kiemsargiai

  Žurnalistai – ketvirtoji valdžia: bla bla bla. Kokia jie valdžia, po galais? Jokia valdžia jiems ir nekvepia. Žurnalistas yra šuva. Jo darbas loti ir kandžiotis. Jei neloja ir nekanda, vadinasi, kažkas jam ne taip. Serga mažutis, ne kitaip. Tai visuomenės kontrolė. Jei šunes neloja – vedliai žino, kad viskas gerai. Jei ima skalyti kaip... Skaityti toliau →

Turim ką turim

Turėsim greit vasarą. Pasileis vėl Lietuva žemuogiauti. Ar voveraičių be PVM prie didelio vieškelio jau už eurus. Gal ir pats kas surizikuosit miškan. Ten dar gali susitikt kokį briedį. Ar kekėm erkių pasišiaušusį elnią. Tie turi karališkus ragus. Kuo didesnius, tuo geriau. Ir baisu, ir gražu. Pas juos jau taip. Jei turi ragus kaip alyvų... Skaityti toliau →

Vieša paslaptis

Šviesa ne tik apšviečia. Kartais ir apakina. Bet prie tamsos akys ir vėl greit pripranta. Na va, atsitiko. Vis galvojau, kada išlįs. Ar dar po metų, ar po dešimties. Visi galai kada nors išlenda. Kaip šeimoje, taip ir politikoje. Niekam ne paslaptis, kas yra "vieša paslaptis". Nors niekas nieko neįrodė, už rankos nepagavo. Panašiai būna,... Skaityti toliau →

Website Built with WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑