Gitano Nausėdos egzaminas

Gitano Nausėdos moralinio jausmo, vidinių įsitikinimų, padorumo ir žmogiško tikrumo egzaminas. Maisto banko akcija - Makaronų Dalinimo Diena. Koktu būdavo žiūrėti, kaip ponija, pradedant Valdu Adamkumi su visais kubiliais, baigiant Mėlynąja Tumba su visais skverneliais - visi, atsakingi už skurdą šalyje, puikuodavosi, prieš kameras pilstydami maltiečių sriubytes ir pirkdami pigiausius makaronus ir turisto pusryčius. Pažiūrėkit,... Skaityti toliau →

Nuo čia nukirpsim, ten prisiūsim

Šiandien brangūs Lietuvos žmonės, gaunantys iki 1000 €, kokių yra dauguma dar čia likusių optimistų, pasiima tą išreklamuotą Delfyje, valstybinę šviesios ateities lentelę ir žiūri, kas gi čia dabar jiems pagerės. Ir štai, 400 € minimumą uždirbantis pamato, kad gaus net 8,55 € daugiau! Tačiau lentelė sudaryta gudriai, joje neįvertinta, kad žmogus neteks 2 procentų... Skaityti toliau →

Tautinio NEP-o principai

  1. Prie progos ar be progos daug kalbėti apie "investicinę aplinką" ir kitas abrakadabras, o vis naujais draudimais, "tvarkomis", ribojimais ir reglamentavimais daryti viską, kad dideli svetimieji ateitų tik į dykai(?) dalinamus objektus. 2. Kelis savo stambius, kurie nesavi, dusinti, kad visi bijotų, o kiti stumbrai tegul ganosi kaip nori. 3.Vidutinius ir mažuosius išnaikinti... Skaityti toliau →

Negrįžtami procesai

  Visi vardina maisto brangimo ir brangumo priežastis. Ir teisingai, ir gudriai kalba, tik dar vienos nelabai pamini - normalioje rinkoje didelis žaidėjų skaičius kainas mažina, monopolijų užvaldytoje- jas įšaldo ar dar labiau padidina. Galvojat, kad iš neturėjimo ką veikti į perkrautą prekybcentriais, mažytę, vidutinio Vokietijos miesto dydžio rinką įsiveržė LIDL-as? O gal todėl, kad... Skaityti toliau →

Deja vu

  Komunistai nuspręsdavo, savo sprendimų neaiškindavo ir juos vykdydavo. Į televizijas neidavo, bet žmonių žiauriai bijojo. Kritinis straipsnis - ir lėkdavo galvos. Tautiniai antikomunistai nieko kito neveikia, tik sprendimus aiškina, nors jau antras šimtas dienų kapsi ir jokių sprendimų nėra. Iš teliko neišlipa, bet mūsų nebijo. Rašyk nerašęs, niekam neįdomu ir niekas negirdi  - čia... Skaityti toliau →

Mūsų dienos kaip šventė

  Nevilniaus Lietuvoj irgi būna šventės, nors vėliavų ir nereikia kelti. Nevalstybinės, nors iš valstybės. Jų laukiama, skaičiuojamos likę dienos kaip iki atostogų. Kas mėnesį prasideda dešimtą. Prie pašto skyrių nutįsta eilutės. Pašalpų Diena Kaimo krautuvėlės seniai pasiruošę. Kiaurą savaitę bambalius ir stiprų vaisinį vežėsi paletėmis, naktimis. Lentynose tik pavyzdžiai, savininkų daržinėlėse sukrautos sprogmenų atsargos.... Skaityti toliau →

Tikroji grėsmė

  Įdėk į feisbuką savo vestuvių ar studijų laikų nuotrauką, kur esi laimingas su draugais. Po pusės minutės atbildės pulkai idiotų ir ims rėkti, kad ilgiesi ruso.  Įrodinėti, kokie tada visi buvo nelaimingi ir parduotuvėje nebuvo mėsos. Jei sužinotum jų biografijas, tai 99 proc. atvejų paaiškėtų, kad šitie tauriai pasipiktinę piliečiai buvo labai lojalūs sovietams... Skaityti toliau →

Valstybė ir makaronai

Lietuvos vandenyse tautiniai bankai beveik nebeplaukioja. Vienus pasiglemžė privatizacijos cunamis. Kitus taikliais šūviais valdžia paskandino. Aplinkui vien tų vaikagrobių skandinavų stiebų miškas. Iš lietuviškų stambiausias - Maisto bankas. Tai ir pasidėjau indėlį. Na taip, kaip ir jūs. Įmetėm tų pigių makaronų dėžėn. Ir neapleidžia išdidžios gėdos jausmas. Visur ir visada buvo ir bus tokių, kurie... Skaityti toliau →

Website Built with WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑