Štai “TV forume“ prieš Edmundą Jakilaitį išsirikiuoja lyderiai su šlypsais. Ir paaiškėja, kad lyderių nėra. Anei vienas net nekalba apie valstybės likimą. Ir nei vienas ką daryti nepasako, apie tai net negalvoja. Svarbu, kiek kas turės balsų ir kam kokią ministeriją atiduoti.
Tai UAB-ų direktoriai. UAB Socdemai ir Ko, UAB Konservatoriai ir Ko, UAB liberalai ir Ko, UAB Valstiečiai ir t.t. Pliekiasi dėl rinkos, kuri vadinasi Lietuva, turgaus bobų lygiu. Niekas kitų nesiklauso – tik kokie jūs negeri ir aš geras.
Nei vienas nepateikė nei vienos prognozės kas bus, nei vieno tikslo, nei jokio plano, ką daryti. Vienodai apgailėtinai atrodė ir pozicija, ir opozicija.Net Petras Gražulis būtų ką pasakęs, tik jo nepakvietė.
Vado neatsirado. Apsispjaudymo vardan tos varžybose geriausiai pasirodė Gintautas Paluckas, nes mažiausiai spjaudėsi. Jis sukūrė šią situaciją, kur būtina ką nors valstybei daryti ir parodė, kad norinčių ir žinančių ką daryti nėra. Nors ir jis pats nežino.
Vadai tie, kurie prieš rikiuotę mūšio lauke išeina vienas prieš vieną prieš stipresnį. Mes paprasčiausiai tokių neturim. Tik protingus, patyrusius, abejingus UAB LT valdybos narius. Kritinė situacija visada parodo menkystų menkumą.
Lyderis pasirodo lyderiu netikėtoj ir pavojingoj situacijoj. Kai nėra laiko apgalvoti, savaitę šnabždėtis su patarėjais, draugeliais ir meilužėmis. Kada visi pasimetę – darom taip! Ir visi paklūsta. Vadas tas, kuris pirmas tą pasako nepriklausomai nuo statuso.
Daugumą partijų slegia nusipelniusių veteranų, jų palikuonių ar šiaip nupezusių senių antstatas. Veidai, tapę mūsų šeimų nariais, karaliauja sąrašuose. Socdemai turi unikalią progą atsijauninti ir nusiplauti ne po truputį, o iš karto.
Visus tuos prietaisus, tinkius vinkius, maksimų draugelius kirkilus, šalaševičiūtes su šiaulienėm, sabatauskus su skardžiais bernatoniais. Nepaklausė partijos nutarimo – lauk!
Savaitę paskaudėtų, kaip dantį ištraukus. Bet nors viena partija gal atsikratytų tų nepakeičiamų bulvių maišų ant kupros. Jaunų vyrų ir moterų yra, bet kol seniai atiduos galus ir prileis prie vairo, jaunieji taps senoliais.
Galimybių langelis atsivėrė trumpam. Jei Gintautas Paluckas susvyruos ir eis į kompromisus, užsidarys ir socdemams – Viešpaties Angelas. UAB Senukai įsivaizduoja, kad pasikeitus sąlygoms pasiderės dėl kitokių sąlygų – juk valstiečiai išsigandę šantažo – ir viskas bus gerai.
Nieko jiems gerai nebebus, išdavikų nemyli nei savi, nei priešai, nes jie niekam nėra savi. Dabar politinėje aikštelėje – mačas revanšas, minutinė, gaunami nurodymai, aptariami deriniai.
Tai, kas netikėtai pražaista per 2016-jų rinkimus dėl kelių nepavykusių perdavimų paskutiniame kėlinuke – atsilošta. Sudalyvavo visi, net rimuojasi: STT ir LRT, žiniakūra, prokuratūra ir Prezidentūra. Žalioji koalicija suvalgyta ir jos beveik nebėra.
Šventieji konservatoriai reitinguose vėl priekyje. Kliedi apie pirmalaikius, tik jų nebus. Nes balsų daugumos pirmalaikiams nei pagal vieną konstitucinę galimybę nesurinks nei vieni. Tai šachmatų patas.
Aišku, koalicija apsidžiaugs, nes ras pasiteisinimą, kad reformų nebūtų. Rėks – Lietuvai nestabilu ir bus blogai – bet bus gerai, nes jokių reformų ir nebuvo. Sustos chaotiškos, kvailos, prieštaringos ir sumaištį keliančios permainų imitacijos.
Seniausiai reikia galinčių iš esmės pakeisti valstybės gyvenimą reformų plano. Kuris būtų aptartas visuomenėje ir dėl kurio pagrindinių gairių būtų susitarta tarp politinių jėgų. Tokio plano nei viena partija neturi ir nesirengia turėti, tad ir tartis nėra apie ką.
Yra tik skylių palopymo apmatai, tarpusavio neapykanta, pavydas ir valdžios troškimas. Visa tai būtų normalu, jei kas nors pasakytų, kodėl tos valdžios trokšta, ką konkrečiai darys gavęs. Dabar visi tik šaukia kad taip nereikia.
Tai pasakykit, kaip reikia! Kur opozicijos programos, šešėlinės vyriausybės, konkretūs kontrpasiūlymai tam, kas daroma? Ar tik pasiginčyti dėl procentėlių, pasityčioti iš oponento meilužių, kreivai pasišaipyti prieš kameras yra opozicijos darbas? Ar tik tiek tesugeba šventieji?
Dabar svarbiausias asmuo valstybėje – Saulius Skvernelis. Nes tik jis vienas gali nuspręsti dėl esminio lūžio šioje situacijoje. Pasakys atsistatydinu – ir prireiks naujos vyriausybės, kurios programos nepatvirtinus (o juk tikrai nepatvirtins) būtų pirmalaikiai. Visi kiti naujų rinkimų variantai nerealūs.
Ir tie pirmalaikiai atneštų naują tų pačių kalbančių galvų, nežinančių ką su valstybe veikti, bet norinčių pasėdėti prie vairo – pasiskirstymą. Paradoksalu, bet neaiški Seimo padėtis dabar naudinga. Savo chaoso “pokyčių“ valstiečiai lengvai nebegalės daryti, reikės dėl kiekvieno judesio tartis ir susitarti.
Gal pagaliau bus išeita iš tos dešimtmečiais trunkančios padėties, kai vežimą tempia gulbė, lydeka ir vėžys? Kada viena dalis politinių jėgų ir visuomenės nugali ir diktuoja sąlygas, o kita pusė Lietuvos pralaimi, niršta, trukdo ir siekia revanšo?
Nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Mažumos vyriausybės situacijos reikėtų siekti ir ją išsaugoti. Tai gali ir priversti, ir duoti šansą išmokti susitarti ne vien dėl laikino mokesčių padidinimo, kuris trunka amžinai.
Dalia Grybauskaite, Sauliau Skverneli, apsaugotame nuo pasiklausymo kambarėlyje pasikalbėkit apie tai. Nes kitų sprendimų priėmėjų Lietuvoje nebėra.
Tai būtų viskas, ką gero galima būtų padaryti šioje bepročių fiestoje – išvengti tolesnio blogio. Nes esminėms reformoms Lietuva dar nesubrendo. To gali nematyti tik aklas.
https://www.alfa.lt/straipsnis/50220779/rytu-fronte-nieko-naujo
Algimantas Rusteika 
Parašykite komentarą