Antikapitalistiniai komunizmo klasikai mokė – reikia senuosius nuversti, vyrus išžudyti ir jų moteris išprievartauti, o tada viską visiems teisingai padalinti. Ir prasidės tikrasis gyvenimas – iš kiekvieno imsi kiek gali ir kiekvienam duosi tiek, kiek galima, o truputį pakentėjus gėrybės ištrykš pilnu srautu ir kiekvienas gaus visko ir kiek tik nori.
Bet nieko jiems neišėjo, nes jų schemoje buvo esminė klaida – reikėjo dirbti. Liaudis greit pagavo kampą ir ėmė vaidinti, kad dirba, ir viskas ėjosi kaip iš pypkės, kol sistema neišlaikiusi savo svorio dėl tos klaidos sugriuvo.
Kapitalistiniai neokomunizmo klasikai pasaką patobulino ir įgyvendino be kraujo, esminę klaidą pašalino ir tikrai – išbraukus darbą viskas susitvarkė! Viską patys pasidalino, o kad niekas iš jų neatimtų – duoda tiems, kurie gali atimti.
Nugalėjusioje demokratijoje vaidinti dirbantį nebereikia – vardan socialinio teisingumo duoda ir taip. Pažangiojo pasaulio sostinėse kilometrų kilometrus tęsiasi kvartalai, kur žmonės gimsta, užauga ir numirs nežinodami, ką tai reiškia dirbti. Čia įmanomos revoliucijos tik už tai, kad niekas nepasikeistų.
Pašalpa ir išmoka – naujojo pasaulio ramsčiai, tačiau mums iki pažangos dar toli, valdžios vis nepatenkina per mažas BVP, rusai puola, kormoranų perimviečių apsaugai irgi trūksta, todėl visuotinai esminės sistemos klaidos ištaisyti negalim ir naudojame vietinei anestezijai – kaimo girtuokliams kaip klasei likviduoti. Tai ne tik sumažina alkoholio statistiką ilguoju periodu, bet ir augina pažangiųjų ūkininkų, superkančių naikinamų girtuoklių žemę, naudmenas ir plečia pašalpų ir išmokų bazę.
Čia esminė sistemos klaida pradėta taisyti. Pradžioje buvo mokama už tai, kad žemės nedirbi ir įsipareigoji nebedirbti – ilgametės išmokos už “išėjimą iš rinkos“. Tai labai pagelbėjo, kad stambiųjų valstybės lepūnėlių būtų mažiau, o naikinamų girtuoklių ir jų parduodamos žemės – daugiau ir pigiau.
Ir amžinai nelaimingi lietuvių ūkininkai, atvažiuojantys į parodas naujausiais džipais, varomais lengvatiniu žaliu dyzelinu, gali gaminti produkciją su kompensaciniu PVM, apmokamu valstybės. Ir nemokėti pelno mokesčio, jei jo parodai ne per daug, ir statydintis sau su pačia dar didesnius asmeninius trobesius, už kuriuos nekilnojamojo nereikia mokėti.
Vien turi žemę, kartą nusišienauji – ir gauni už tai, kad turi. O jau kitų išmokų išmokėlių – net tas niekšas ministras visų, tur būt, be dėdės Google’o tiksliai nepasakys. O kur dar gavimo instrukcijos, kurių neįmanoma nepažeisti ir įmanoma labai norint visada pažeidimą surasti – šimtai lapų? O kur dalinimo ir kontrolės struktūros, kurios pažeidimus pamato arba ne – šimtai valdininkų? Eurų kasyklos.
Po išmokų ateina kompensacijų metas. Saulutė šviečia per ilgai – blogai, sausra, prašo kompensacijų. Lyja per ilgai – blogai, supūna, reikia kompensacijų. Kai buvo ideali vasara ir rekordinis derlius – blogai, nes nukrito supirkimo kainos ir vis tiek prašo kompensacijų. Ir praktiškai visada gauna – paprašo daugiau, duoda mažiau, gauna kiek norėjo.
Ūkininkas pasakytų – nebus išmokų, man kainuos brangiau, neparduosiu ir bankrutuosiu. Ir tai teisinga, tik neteisinga, kad tas vieniems taikomas teisingumas netaikomas kitiems. Nes ir kiosko savininkas gali pasakyti – duokit ir man, aš prekiausiu pigiau už maksimas, žmonės pigiau pavalgytų, pas lenkus nelakstytų ir pensininkams palengvėtų.
A.Maldeikienė paskaičiavo. ES parama – apie 470 mln., biudžeto nacionalinė parama – 33,5 mln. eurų, valstybės pagalbos priemonės – 170 mln., kompensacijos ūkininkams „dėl patirtų ir nepatirtų nuostolių“ – apie 10-25 mln., mokestinės lengvatos – 600-800 mln. eurų, Kaimo plėtros priemonių finansavimas – apie 72 mln. Kaip bežiūrėtum, apie pusantro milijardo gaunasi, kuriį pasidalina daugiausia stambieji. Užtektų ir šarvuočiams, ir mokytojams, ir meldinėms nendrinukėms.
Esu realistas ir suprantu, sprendžia tas, kas turi pinigų, todėl nieko nebus – bus kaip yra. Todėl pašalpų ir išmokų klausimas ką tik apsvarstytas visuotiniame šeimos narių susirinkime. 1. Svarstyta – dėl gyvenimo kitame gyvenime. 2. Nutarta vienbalsiai – kitame gyvename po atgimimo būti ūkininkais.
…
…
…
…
Algimantas Rusteika 
Parašykite komentarą